brukti

brukti
1 brùkti, -a (bruñka), -o (-ė) 1. tr. terpti, sprausti, kišti: Kam duonos kąsnį į burną, piningą į ranką brùkti K. Aš brukù jam į ranką, t. y. iš nejučių kišu jeib ką J. Ta kumelė brùka ir brùka vadžią po uodega Žvr. Brùka brùka, primanytų jis visus javus sulandyti ton vienon šalinėn Nmn. | refl.: Piktos dilgynės tarp tvorų brukas BM420. Vadelių neįvėrei grindin, dabar ir brùkasi po pavalkais Vad. ║ prk. greitai kalbėti: Toks bruzgulis, taip greit kalba, brùka, kad sunku suprast Slm. 2. tr. primygtinai siūlyti, teikti: Jis brùko, kol įbrùko tą arklį pirkti J. Paminės, kad nėr pinigų, žiūrėk, ir brùka kelias dešimtis Mlt. Brunkù kiekvienam plieninę svertuvelę S.Dauk.
bruktinaĩ adv.: Dievas stačiai bruktinai bruka laimę į rankas, o ji atžagaria rš. | refl.: Jau nuo pernai jis čia į žentus brùkasi Ss.
3. tr. kišti, sklęsti (duris): Tokiem svečiam duris brùk Ssk. 4. tr. J valyti nuo spalių, braukti (linus): Eisme linų brùkti Rt. Bruktuvėm brùka Smn. Su medine bruktuve brùkdavo linus Žvr. | refl.: Šiemet linai labai nesìbruka Lnkv. 5. tr. Aps mušti: Su brūkliu brùkti, t. y. mušti J. 6. tr. SE180 varyti, ginti, grūsti: Kam tu tuos gyvulius prie namų brukì? Žvr. Bruk gerai arklius, kad užvarytai šitan kalnan Alv. Brùk tu jį nuo kelio Prng. Lietus bruka dūmus atgal į aukštinius rš. | Prie marčios liko, tai brukama išėjo (ištekėjo) už nepatinkamo Antš. 7. refl. lįsti, veržtis, grūstis: Kurgi tu čia brukíes; matai, kad nebėr vietos Š. Ko jūs čia brùkatės lyg gyvuliai koki! Vvs. Jūsų svotas kaip nykštukas, da ir tas už stalo brukas LTR(Ds). ║ refl. dangintis: Kas tu, kampininkas, ar kas, kad bruktaisi velniai žino kokion ten Amerikon! V.Krėv. 8. refl. siausti, išdykauti: Vaikai, nesibrukit, pilt gausit! Lš. Jis ten nuejęs tai brùkas ir brùkas Lp. 9. tr. smarkiai ką daryti (vežti, danginti...): Kad brùka iš miško malką, kad veža! Lp. Kas nedėlia brùkė parduot kiaušinių Lp. ║ intr. greitai važiuoti, eiti, dumti: Kad bus ryt graži diena, tai brùksim Arm. | refl.: Žmonės su malka brùkas (važiuoja, vežasi iš miško) Lp. Brùkės brùkės jis aplink tą ežerą Lp. Šitap subrukiau dar̃ arklius, ir vėl brùkis (važiuok kur toli) Lp. ║ tr. smarkiai dėti, mesti, blokšti: Kad brùkė supykęs šaukštą ir nuejo nuo stalo Ds. Brùk tu tą katę, vis nešioja Ut. Brùk šituos pinigus jam akys[na], tesižinai Trgn. Nu, kurgi tu brukì an galvos stačius pėdus! Sdk. Kad brukiaũ žemėn persgandus Užp. ║ intr. staiga pamesti, nustoti, liautis: Treti metai brukiaũ ir neberūkau Ds. ║ intr., tr. smarkiai pjauti: Velnias dalge kad bruka, tai bruka TDrIV280(Str). 10. intr., tr. godžiai valgyti, kimšti: Mūsų vaikai tiek brùko, tiek brùko, kad nėkas nebliko Kin. Kadgi brùka kopūstus – net seilės tyška Krkl. \ brukti; apibrukti; atbrukti; įbrukti; išbrukti; nubrukti; pabrukti; parbrukti; prabrukti; pribrukti; subrukti; užbrukti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • brukti — brùkti vksm. Brùkti pi̇̀nigus į kišẽnę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • brukti — 2 brùkti, bruñka, o intr. blukti, netekti spalvos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brukinėti — brukinėti, ėja, ėjo 1. iter. brukti 4: Prieidama brukinėju po biskį, iki Kalėdų ir baigsiu Skr. 2. iter. brukti 6: Paskolinau arklį, tai ir brukinėja Rm. Kam jūs tuos galvijus brukinėjate – tegul jie sau ėda vietoj Jž. 3. refl. iter. brukti 7… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priebrukas — sm. (1) Pbr, Dl, Všk, Krč, Slk žr. priebraukas: XIX a. visi valstiečiai turėjo paprasčiausius linams brukti įrankius – priebruką ir bruktuvę rš. Bruktuvę turi ranko[je], o an priebruko saują padeda su linais Vb. An priebruko padėjęs, bruka linus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • бросать — В совр. знач. и форме искон. Возникло из бръснути «скрести, брить» > «оголять» (сбивая головки у льна) > «заставлять лететь прочь» > «бросать». Того же корня, что лит. brùkti «отрывать», диал. брокать «бросать» …   Этимологический словарь русского языка

  • apibrukti — 1 apibrùkti, apìbruka, o (apìbrukė) tr. 1. Šč šiek tiek nubrukti (linus): Apibrùk kiek tuos linus, i tegu stovi tep Gs. 2. apmesti: Bloga mint vežimą – galvą šienu apìbruka Ds. brukti; apibrukti; atbrukti; įbrukti; išbrukti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbrukti — 1 atbrùkti, àtbruka, o (àtbrukė) tr. 1. menk. atiduoti, atkišti: Ar jau atàbrukė Jonui skolą? Ds. 2. atvaryti, atginti: Atbrukė nabagus gyvulėlius nuo pusiaudienio Tr. 3. refl. atsidanginti, ateiti, atvažiuoti, atsigrūsti: Baisiai nelaiku… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blukti — 2 blùkti, a, o tr. brukti, sprausti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • braukti — braũkti, ia, ė 1. tr., intr. lengvai spaudžiant traukti kuo per ką: Braũkia su pirštu per stalą, ar dulkių nėr Jnšk. Braukiau su kepure par varpas, norėjau pamatyti, ar jau pjautini rugiai Šv. Ranka per veidą braũkti K. Plaukus priešais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brauktuvė — brauktuvė̃ sf. (3b), brauktùvė (2) K; SD104 1. MŽ, J, Kp, Sg, Vkš įrankis linams braukti, brukti, plūkti, bruktuvė, plūktuvė, plaktuvė: Brauktuvė̃ ažtrūkus – linus peša Ds. Suskilo mano brauktuvė̃, reiks dirbti naują Grg. Paimk braũktuvę ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”